Kai prasideda kalbos apie taupymą, turbūt neįmanoma nekalbėti apie biudžetą. Ir aš ne vieną kartą dėliojau biudžetus, dažniausiai skaičiai būdavo maždaug “iš lempos”. Šimtas dukrai, šimtas rūbams, šimtas čia ir ten. Žiūri, kad maistui lieka 50 eurų per mėnesį. Ok, dėliojam iš naujo. 75 dukrai, 50 rūbams ir t.t.. Kol kažkas pradeda atrodyti panašiau į tiesą.
Toks biudžetavimas man nesuveikė nė karto. Pritrūkus pinigų, pradėdavau skolintis iš kitų kategorijų, padidindavau sau leidžiamą išlaidų sumą, arba tiesiog “numesdavau” patį biudžetavimą. Galiausiai, pasiskaitinėjusi, nusprendžiau imtis kito metodo: išlaidų sekimas tapo mano pagrindinis tikslas. Sekimas padėjo man įsikvėpti rimčiau pažiūrėti į savo įpročius bei klaidas. Ir susikurti realistišką šeimos biudžetą.
Kaip atrodo išlaidų sekimas?
Kas nesinaudoja grynaisiais, tam išlaidų sekimas turėtų būti super lengvas. Atsidarę banko puslapį, galite atsekti visus savo mokėjimus ir įplaukas, kad ir pusę metų atgal. Tą ir reikėtų padaryti: paskirti laiko ir tiksliai atsekti kur išleidote pinigus bent per paskutinius 2-3 mėnesius.
Jeigu reikia sekti vieno žmogaus išlaidas ir naudojate tik vieną sąskaitą, patogiausia naudotis banko suteikiama išlaidų kontrolės sistema. Bet jeigu šeimoje daugiau žmonių ar turite kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, kažką ten vestis man atrodo bergždžias reikalas. Vis tiek reikės antrą kartą viską suvedinėti ir jūsų išlaidų sekimas pasidarys tik dar sudėtingesnis.
Sekant kelias sąskaitas, naudočiausi kokiu appsu ar excelio programa. Šiame etape nerekomenduočiau naudoti popieriaus ir tušinuko. Nes rašysit, perrašysit, skaičiuosit, trinsit. Kompiuteriai šitą darbą padarys daug švariau. Senoms išlaidoms susižymėti gali užtekti vieno ar kelių vakarų su vyno taure ar arbatos puodeliu.
Ką daryti, jei naudojate grynus pinigus?
Na, pripažinsiu. Čia situacija šiek tiek sudetingesnė. Nerealu, jog atsiminsite visas savo grynųjų išlaidas per paskutinius 2-3 mėnesius. Nebent nuoširdžiai kaupėte visus čekius. Jeigu turite juos, viskas vyksta taip pat, kaip peržiūrint banko sąskaitą.
Jeigu čekių nėra, vienintelė išeitis – pradėti sekti kiekvienos dienos išlaidas. Susivesti jas programėlėje ar užrašų knygutėje, vos tik išleidus pinigus. Ir būtinai peržvelgti savo finansinę situaciją bent kartą į savaitę. Žinoma, būtų tobula, jei išlaidų sekimas taptų kasdieniu įpročiu, ypač naudojant grynuosius.
Kaip matote, grynieji atitolina jūsų progresą, kadangi aiškūs išlaidavimo įpročiai turbūt pasimatys po mėnesio ar kito. Nieko tokio. Visi mes gyvename savo unikalų gyvenimą, jei privalote naudoti grynus pinigus, tai jūsų situacija ir dėl to kalti neturėtumėte jaustis.
Nesilyginkime į kitus, neskubėkime su visais kartu. Jeigu šiandien nuveikei kažką, kas padės Rytojaus Tau, tu jau esi pasiekęs nuostabių dalykų. Tai vienintelis matas, kuris tau turėtų rūpėti.
Geros, blogos, bjaurios ir… būtinos išlaidos?
Na, grįžkime prie techninių dalykų. Kategorijų išskirstymas – pirmas atidesnis žvilgsnis į jūsų finansus. Mes dažnai mėgstam susirašyti, kad tiek išleidom maistui, tiek rūbams, tiek pramogoms ir t.t. Aš siūlau išmėginti šiek tiek kitas kategorijas, kurias vėliau galėsite patobulinti. Man pačiai išlaidų sekimas pasidarė daug paprastesnis, pradėjus naudoti šias kategorijas:
- Maistas ir buitis (maistas gaminamui namie, įvairūs valikliai, šiukšlių maišai ir t.t.) – ši kategorija atskira, kadangi jos negalime išvengti. Lietuviai tikrai daug išleidžia maistui, mes ne išimtis.
- Būtinos išlaidos (būsto nuoma ar paskola, internetas, elektra, dujos, telefonas ir visa, ką privalote sumokėti kiekvieną mėnesį)
- Tikrosios išlaidos (mašinos taisymas, vaistai, rūbai, subscriptionai, namų priežiūra, dovanos ir visa, kam nereikia pinigų išleisti kiekvieną mėnesį, beeet dažniausiai išleidžiame)
- Gyvenimo kokybei (rūpinimasis savimi, mokymasis, atostogos, sportas ir visa, kas daro jus geresnius, sveikesnius ir laimingesnius)
- Pramogos (čia įvesčiau pinigus kavinėms, maistui į namus, pramogos ir šiaip išlaidoms, kurios buvo tiesiog, nes linksma)
- Įplaukos (Visi uždarbio šaltiniai)
- Taupymas (Jeigu dar netaupote, palikite šioje kategorijoje 0)
Imkite pačią pirmąją mėnesio transakciją, priskirkite ją tam tikrai biudžeto kategorijai. Ir taip iki paskutiniosios. Svarbiausia suvesti kiekvieną eurą. Šis išlaidų susivedimas yra skirtas tokiai nuoširdžiai akistatai su savo finansine situacija arba įpročiais.
Jokios gėdos ir kaltės
Noriu pasakyti labai svarbią mintį – mes visi turime leisti pinigus. Pakartokite sau tai. Kartais, atsiradus norui taupyti, kiekvienas euras atrodo kaip išplėštas iš rankų. Arba apima didžiulis kaltės jausmas, kad išleidote tiek daug ir tokiems nebūtiniems dalykams. Šie jausmai mums tikrai nepadeda. Reikia didžiuotis savimi, kad pagaliau verčiate naują puslapį ir žiūrite į finansus rimčiau. Jokios gėdos ir kaltės.
Pagrindinis darbas, kurį išlaidų sekimas atlieka – ne susivesti skaičiukus į ekselį ir palinksėti galva. Na, nebent patvirtinote sau, kad esate labai taupus ir atlieka daug pinigų (pavydu…). Pagrindinis darbas – išlaidų įvertinimas.
Šį įvertinimą aš praktikuoju dviem skirtingais būdais. Pirma tai tas pradinis išlaidų išskirstymas. Iškart matau kategorijas, kurios suvalgo daug pinigų. Ir žinau, kad būtinų išlaidų kategorijoje pakeisti išleidžiamos sumos man turbūt nepavyks greitai. Bet esant reikalui, galiu suveržti diržus ir mažiau išleisti pramogoms, maistui ar gyvenimo kokybei.
Antras žingsnis – stengiuosi įvertinti kiekvieną pirkinį. Ar jis man suteikė laimės ir norėčiau taip išleisti daugiau pinigų? Ar gailiuosi išleidusi pinigus? O gal jaučiuosi neutraliai, nes tai sąskaita už telefoną, o geresnio man tinkančio pasiūlymo nerandu. Savo appse neutralias išlaidas žymiu pilka spalva, neigiamas raudona, o teigiamas žalia.
Aš jau gan aiškiai žinau savo silpnas vietas. Tai išlaidos vaikui, maistas į namus ir dovanos. Vyras mėgsta išlaidauti savo hobiui, karts nuo karto susivilioja nauju įrenginiu. Bet kaip matote, viskas ne taip paprasta. Vyrui jo hobis tikrai atneša labai daug laimės. Pirkti dovanas, knygeles dukrai ir karts nuo karto užsisakyti kažką skanaus man tikrai verta. Tačiau pradėjusi sekti savo išlaidas, daug geriau apgalvoju, ar tikrai TAS daiktas vertas mano pinigų, gal geriau paieškoti to, kuris bus kokybiškesnis ir gražesnis. Suvokusi, kad tam tikro daikto grožis nesuteiks tiek daug laimės, ieškau pigesnio varianto.
Šiek tiek nukrypimas nuo temos, bet noriu papasakoti kaip biudžetavimas ir taupymas padėjo mums. Pamatę, kad daug išleidžiame kavinėms, supratome, kad privalome daugiau gaminti namie. Pradėję daugiau gaminti, išmokome naujų skanių patiekalų. Pradėjome gaminti didesniais kiekiais, kad galėtume maistą pasišildyti. Pastebėjome, kad vakarieniauti kavinėje ar užsisakyti norisi daug mažiau, kai žinai, kad šaldytuve guli skanutėlė lazanija. O išmokus pasigaminti naminio “greito maisto” dažnai visai nesunku pasigaminti patiekalą, kuris nutildytų tą žvėrį pilve, kuris nori pasilepinti. Pasigirsiu – dabar vis dažniau nežinau ką verta užsisakyti arba užsisakius pasirodo, kad nebuvo jau taip skanu.
O kam verta išleisti jūsų pinigus galite pasakyti tik jūs. Deja, daugumos mūsų ištekliai riboti ir negalime turėti visko. Tad raginu jus atidžiai apžvelgti savo išlaidas ir įvertinti, kam turite išleisti pinigus, kam juos leisti malonu, o kam reikėtų išlaidas apriboti.
Pinigų sekimas per kelių asmenų sąskaitas:
Iš pradžių sekdavau ir biudžetuodavau tik savo išleidžiamus pinigus. Gi aš atsakinga už maistą, vaiko priežiūrą, biutines prekes ir t.t. ignoruodavau, kad vyras, išėjęs grietinės nupirko dar ir pieno, vaisių ir pyragą. T.y. tiesiog užmiršdavau, nesužymėdavau išlaidų, negrąžindavau pinigų į jo sąskaitą.
Kas tiki šeimos bendrų pinigų idėja, gali pasakyti – kas čia per išmislas, atiduoti vyrui pinigus už maistą. Gi pinigai bendri, kam čia tokie formalumai?
Pinigų galima ir neatiduoti, svarbu teisingai sužymėti, kiek buvo išleista tam tikrai išlaidų kategorijai. Tiesiog mes renkamės pinigus maistui laikyti mano sąskaitoje, o pinigai vyro sąskaitoje skirti visai kitiems dalykams.
Dabar sekame visas išlaidas ir nemeluosiu, tai tikrai reikalauja daugiau darbo ir atsidavimo. Dažnai vakarais paprašau vyro papasakoti ar parodyti, ką pirko, kiek pervedė investavimui, ar bankas jau nuskaitė už paskolas ir t.t. ir viską susivedu. Pervedu jam pinigų, jei pirko kažką, ką priklauso pirkti man. Susitikrinu, ar sąskaitose yra tiek pinigų, kiek mano programėlė rodo, kad turėtų būti.
Kaip šnekėtis su partneriu apie biudžeto sekimą
Pirmiausia, pakartokit sau: Jokios gėdos ir kaltės. Tai galioja ir jūsų antrai pusei.
Pirmiausia pasikalbėkit, be pykčių, be kaltinimų. Pabandykit užkurti ir partnerio entuziazmą šiam projektui. Paaiškinkite, jog norite žinoti kur jūs kartu išleidžiate pinigus. Rasti daugiau pinigų kelionėms, hobiams, taupymui ir t.t.
Paaiškinkite, kad taip, norite sukurti šeimos biudžetą ir jo laikytis. Bet tai nereiškia, jog nuošiol valgysite vien kruopas ir nebus pinigų hobiams ar pramogoms.
Jeigu antra pusė jautriai reaguoja į pinigų problemas, pradėkite palengva. Paprašykite kartu susivesti vienos savaitės išlaidas. Pasidžiaukite, kaip jums įdomu matyti aiškius skaičius. Kaip jus ramina šis aiškumas.
Pasistenkite per daug emociškai neišreikšti savo nuostabos ar nusivylimo. Nekaltinkite, nepykite. Nesusikoncentruokite į praeitį. Jos pakeisti negalite. Jūs esate komanda. O komanda taupymo taisykles kuria kartu.
Ką daryti, jei antra pusė nenori taupyti ar sekti biudžeto kartu?
Priežasčių gali būti įvairiausių, kaip ir jų sprendimo būdų. Į šią situaciją numoti rankos nereikėtų, bet jeigu matote, kad antrą pusę įkalbėti užtruks ilgiau nei savaitę, nenumeskite pagrindinio tikslo.
Situacija neįdeali, bet mes negyvename tobulame pasaulyje. Kartais žmonėms reikia daugiau laiko. Tuo tarpu sekite savo išlaidas. O antra pusė galbūt paseks jūsų pavyzdžiu vėliau, kai pamatys kokia viso taupymo esmė.
O kas toliau?
Toliau tas dydisis žodis biudžetas. Kiekvienai susikurtai kategorijai ir subkategorijai priskirkite norimą išleisti sumą. Idealu – kad pradžioje pasikliautumėte tik tomis įplaukomis, kurios nesikeičia. Pavyzdžiui, žinau, kad vyras gaus algą, aš gausiu vaiko priežiūros įmoką, gausime įmoką už butą, kurį nuomojame (ir čia jau galėtume kelti klaustuką, nes yra tikimybė, jog nuomininkai išsikraustys, juos ištiks nelaimė, ar bute kažkas suges taip, kad jis kuriam laikui taps negyvenamas). Iš šių įmokų dėliokitės biudžetą svarbiausiems dalykams. Jeigu lieka, tuomet ir pramogoms ar savo svajonėms.
Kartais kažką parduodame, laimite loterijose (mums nepasitaikė), gauname dovanų ar užsidirbame papildomai. Šiems pinigams darbą reikėtų sugalvoti tik turint juos kišenėje ar banko sąskaitoje.
Linkiu rasti laiko ir geros nuotaikos šiam darbui. Aiškumas atneša ramybę, o ramybė atneša į namus laimę. Gal ir nuskambėjo labai nusaldintai, bet šventai tuo tikiu.
Geriau ir plačiau apie biudžetavimą žadu parašyti kitame savo straipsnyje. O kol kas galite perskaityti Investuojančio tėčio straipsnį, kuriame susipažinsite su investavimu vaiko ateičiai.
Noriu priminti, kad nesu finansų guru ir nekuriu savos taupymo sistemos. Dauguma metodų pasiskolinta iš įvairių knygų bei šaltinių internete. Tiesiog tai, kas tiko pačiai. O apie pačius šaltinius papasakosiu jau netrukus kituose įrašuose.